neperginčijus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

neperginčijus

  1. ta, kuri neperginčijo

Etimologija[taisyti]

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai[taisyti]

Vertimai[taisyti]



Padalyvis[taisyti]

neperginčijus

  1. susijęs su veiksmu neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Etimologija[taisyti]

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai[taisyti]

Vertimai[taisyti]