nepavoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavoktas, mot. g. nepavokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavoktas	nepavokti	nepavokta	nepavoktos	nepavokta	-
kilm.	nepavokto	nepavoktų	nepavoktos	nepavoktų	-	-
naud.	nepavoktam	nepavoktiems	nepavoktai	nepavoktoms	-	-
gal.	nepavoktą	nepavoktus	nepavoktą	nepavoktas	-	-
įnag.	nepavoktu	nepavoktais	nepavokta	nepavoktomis	-	-
viet.	nepavoktame	nepavoktuose	nepavoktoje	nepavoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavoktasis	nepavoktieji	nepavoktoji	nepavoktosios	-	-
kilm.	nepavoktojo	nepavoktųjų	nepavoktosios	nepavoktųjų	-	-
naud.	nepavoktajam	nepavoktiesiems	nepavoktajai	nepavoktosioms	-	-
gal.	nepavoktąjį	nepavoktuosius	nepavoktąją	nepavoktąsias	-	-
įnag.	nepavoktuoju	nepavoktaisiais	nepavoktąja	nepavoktosiomis	-	-
viet.	nepavoktajame	nepavoktuosiuose	nepavoktojoje	nepavoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavoktas, mot. g. nepavokta.
• Skiemenys: ne-pa-vok-tu

nepavoktu

1. tas, kurį nepavokė

Etimologija

<= nepavokti, nepavokia, nepavokė <= ne- + pavokti, pavokia, pavokė <= pa- + vokti, vokia, vokė

---