nepavoksiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavoksiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavoksiantis, mot. g. nepavoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavoksiąs, nepavoksiantis	nepavoksią, nepavoksiantys	nepavoksianti	nepavoksiančios	-	nepavoksią
kilm.	nepavoksiančio	nepavoksiančių	nepavoksiančios	nepavoksiančių	-	-
naud.	nepavoksiančiam	nepavoksiantiems, nepavoksiantiem	nepavoksiančiai	nepavoksiančioms, nepavoksiančiom	-	-
gal.	nepavoksiantį	nepavoksiančius	nepavoksiančią	nepavoksiančias	-	-
įnag.	nepavoksiančiu	nepavoksiančiais	nepavoksiančia	nepavoksiančiomis	-	-
viet.	nepavoksiančiame, nepavoksiančiam	nepavoksiančiuose, nepavoksiančiuos	nepavoksiančioje, nepavoksiančioj	nepavoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavoksiantysis	nepavoksiantieji	nepavoksiančioji	nepavoksiančiosios	-	-
kilm.	nepavoksiančiojo	nepavoksiančiųjų	nepavoksiančiosios	nepavoksiančiųjų	-	-
naud.	nepavoksiančiajam	nepavoksiantiesiems	nepavoksiančiajai	nepavoksiančiosioms	-	-
gal.	nepavoksiantįjį	nepavoksiančiuosius	nepavoksiančiąją	nepavoksiančiąsias	-	-
įnag.	nepavoksiančiuoju	nepavoksiančiaisiais	nepavoksiančiąja	nepavoksiančiosiomis	-	-
viet.	nepavoksiančiajame	nepavoksiančiuosiuose	nepavoksiančiojoje	nepavoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavoksiantis, mot. g. nepavoksianti.
• Skiemenys: ne-pa-vok-sian-čiu

nepavoksiančiu

1. tas, kuris nepavoks

Etimologija

<= nepavokti, nepavokia, nepavokė <= ne- + pavokti, pavokia, pavokė <= pa- + vokti, vokia, vokė

---