nepaužmokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepaužmokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaužmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėtojas	nepaužmokėtojai
kilm.	nepaužmokėtojo	nepaužmokėtojų
naud.	nepaužmokėtojui	nepaužmokėtojams
gal.	nepaužmokėtoją	nepaužmokėtojus
įnag.	nepaužmokėtoju	nepaužmokėtojais
viet.	nepaužmokėtojuje	nepaužmokėtojuose
šauksm.	nepaužmokėtojau	nepaužmokėtojai

• Skiemenys: ne-pa-už-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepaužmokėtoja.

nepaužmokėtojas (nevart.)

1. tas, kuris nepaužmoka

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepaužmokėtojas: bendrai

paužmokėtojas (lt)

Vertimai

  nepaužmokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

nepaužmokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaužmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėtoja	nepaužmokėtojos
kilm.	nepaužmokėtojos	nepaužmokėtojų
naud.	nepaužmokėtojai	nepaužmokėtojoms
gal.	nepaužmokėtoją	nepaužmokėtojas
įnag.	nepaužmokėtoja	nepaužmokėtojomis
viet.	nepaužmokėtojoje	nepaužmokėtojose
šauksm.	nepaužmokėtoja	nepaužmokėtojos

• Skiemenys: ne-pa-už-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. nepaužmokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepaužmokėtojas.

nepaužmokėtojas (nevart.)

1. ta, kuri nepaužmoka

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

---