nepaužmokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepaužmokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaužmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaužmokėtoja	nepaužmokėtojos
kilm.	nepaužmokėtojos	nepaužmokėtojų
naud.	nepaužmokėtojai	nepaužmokėtojoms
gal.	nepaužmokėtoją	nepaužmokėtojas
įnag.	nepaužmokėtoja	nepaužmokėtojomis
viet.	nepaužmokėtojoje	nepaužmokėtojose
šauksm.	nepaužmokėtoja	nepaužmokėtojos

• Skiemenys: ne-pa-už-mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepaužmokėtojas.

nepaužmokėtoja (nevart.)

1. ta, kuri nepaužmoka

Etimologija

<= nepaužmokėti, nepaužmoka, nepaužmokėjo <= ne- + paužmokėti, paužmoka, paužmokėjo <= pa- + už- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nepaužmokėtoja: bendrai

paužmokėtoja (lt)

Vertimai

  nepaužmokėtoja: bendrai

---