nepaskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepaskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaskolintojas	nepaskolintojai
kilm.	nepaskolintojo	nepaskolintojų
naud.	nepaskolintojui	nepaskolintojams
gal.	nepaskolintoją	nepaskolintojus
įnag.	nepaskolintoju	nepaskolintojais
viet.	nepaskolintojuje	nepaskolintojuose
šauksm.	nepaskolintojau	nepaskolintojai

• Skiemenys: ne-pa-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nepaskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepaskolintoja.

nepaskolintojų

1. tas, kuris nepaskolina

Etimologija

<= nepaskolinti, nepaskolina, nepaskolino <= ne- + paskolinti, paskolina, paskolino <= pa- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nepaskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaskolintoja	nepaskolintojos
kilm.	nepaskolintojos	nepaskolintojų
naud.	nepaskolintojai	nepaskolintojoms
gal.	nepaskolintoją	nepaskolintojas
įnag.	nepaskolintoja	nepaskolintojomis
viet.	nepaskolintojoje	nepaskolintojose
šauksm.	nepaskolintoja	nepaskolintojos

• Skiemenys: ne-pa-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nepaskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepaskolintojas.

nepaskolintojų

1. ta, kuri nepaskolina

Etimologija

<= nepaskolinti, nepaskolina, nepaskolino <= ne- + paskolinti, paskolina, paskolino <= pa- + skolinti, skolina, skolino

---