nepaskolinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaskolinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaskolinantis, mot. g. nepaskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaskolinąs, nepaskolinantis	nepaskoliną, nepaskolinantys	nepaskolinanti	nepaskolinančios	-	nepaskoliną
kilm.	nepaskolinančio	nepaskolinančių	nepaskolinančios	nepaskolinančių	-	-
naud.	nepaskolinančiam	nepaskolinantiems, nepaskolinantiem	nepaskolinančiai	nepaskolinančioms, nepaskolinančiom	-	-
gal.	nepaskolinantį	nepaskolinančius	nepaskolinančią	nepaskolinančias	-	-
įnag.	nepaskolinančiu	nepaskolinančiais	nepaskolinančia	nepaskolinančiomis	-	-
viet.	nepaskolinančiame, nepaskolinančiam	nepaskolinančiuose, nepaskolinančiuos	nepaskolinančioje, nepaskolinančioj	nepaskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaskolinantysis	nepaskolinantieji	nepaskolinančioji	nepaskolinančiosios	-	-
kilm.	nepaskolinančiojo	nepaskolinančiųjų	nepaskolinančiosios	nepaskolinančiųjų	-	-
naud.	nepaskolinančiajam	nepaskolinantiesiems	nepaskolinančiajai	nepaskolinančiosioms	-	-
gal.	nepaskolinantįjį	nepaskolinančiuosius	nepaskolinančiąją	nepaskolinančiąsias	-	-
įnag.	nepaskolinančiuoju	nepaskolinančiaisiais	nepaskolinančiąja	nepaskolinančiosiomis	-	-
viet.	nepaskolinančiajame	nepaskolinančiuosiuose	nepaskolinančiojoje	nepaskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaskolinantis, mot. g. nepaskolinanti.
• Skiemenys: ne-pa-sko-li-nan-čių-jų

nepaskolinančiųjų

1. tas, kuris nepaskolina

Etimologija

<= nepaskolinti, nepaskolina, nepaskolino <= ne- + paskolinti, paskolina, paskolino <= pa- + skolinti, skolina, skolino

---