nepasivokto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivokto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivoktas, mot. g. nepasivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoktas	nepasivokti	nepasivokta	nepasivoktos	nepasivokta	-
kilm.	nepasivokto	nepasivoktų	nepasivoktos	nepasivoktų	-	-
naud.	nepasivoktam	nepasivoktiems	nepasivoktai	nepasivoktoms	-	-
gal.	nepasivoktą	nepasivoktus	nepasivoktą	nepasivoktas	-	-
įnag.	nepasivoktu	nepasivoktais	nepasivokta	nepasivoktomis	-	-
viet.	nepasivoktame	nepasivoktuose	nepasivoktoje	nepasivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoktasis	nepasivoktieji	nepasivoktoji	nepasivoktosios	-	-
kilm.	nepasivoktojo	nepasivoktųjų	nepasivoktosios	nepasivoktųjų	-	-
naud.	nepasivoktajam	nepasivoktiesiems	nepasivoktajai	nepasivoktosioms	-	-
gal.	nepasivoktąjį	nepasivoktuosius	nepasivoktąją	nepasivoktąsias	-	-
įnag.	nepasivoktuoju	nepasivoktaisiais	nepasivoktąja	nepasivoktosiomis	-	-
viet.	nepasivoktajame	nepasivoktuosiuose	nepasivoktojoje	nepasivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivoktas, mot. g. nepasivokta.
• Skiemenys: ne-pa-si-vok-to

nepasivokto

1. tas, kurį nepasivokė

Etimologija

<= nepasivokti, nepasivokia, nepasivokė <= ne- + pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---