nepasivoktinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivoktinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivoktinas, mot. g. nepasivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoktinas	nepasivoktini	nepasivoktina	nepasivoktinos	nepasivoktina	-
kilm.	nepasivoktino	nepasivoktinų	nepasivoktinos	nepasivoktinų	-	-
naud.	nepasivoktinam	nepasivoktiniems	nepasivoktinai	nepasivoktinoms	-	-
gal.	nepasivoktiną	nepasivoktinus	nepasivoktiną	nepasivoktinas	-	-
įnag.	nepasivoktinu	nepasivoktinais	nepasivoktina	nepasivoktinomis	-	-
viet.	nepasivoktiname	nepasivoktinuose	nepasivoktinoje	nepasivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoktinasis	nepasivoktinieji	nepasivoktinoji	nepasivoktinosios	-	-
kilm.	nepasivoktinojo	nepasivoktinųjų	nepasivoktinosios	nepasivoktinųjų	-	-
naud.	nepasivoktinajam	nepasivoktiniesiems	nepasivoktinajai	nepasivoktinosioms	-	-
gal.	nepasivoktinąjį	nepasivoktinuosius	nepasivoktinąją	nepasivoktinąsias	-	-
įnag.	nepasivoktinuoju	nepasivoktinaisiais	nepasivoktinąja	nepasivoktinosiomis	-	-
viet.	nepasivoktinajame	nepasivoktinuosiuose	nepasivoktinojoje	nepasivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivoktinas, mot. g. nepasivoktina.
• Skiemenys: ne-pa-si-vok-ti-nų-jų

nepasivoktinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nepasivokti

Etimologija

<= nepasivokti, nepasivokia, nepasivokė <= ne- + pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---