nepasivoksiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivoksiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivoksiantis, mot. g. nepasivoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoksiąs, nepasivoksiantis	nepasivoksią, nepasivoksiantys	nepasivoksianti	nepasivoksiančios	-	nepasivoksią
kilm.	nepasivoksiančio	nepasivoksiančių	nepasivoksiančios	nepasivoksiančių	-	-
naud.	nepasivoksiančiam	nepasivoksiantiems, nepasivoksiantiem	nepasivoksiančiai	nepasivoksiančioms, nepasivoksiančiom	-	-
gal.	nepasivoksiantį	nepasivoksiančius	nepasivoksiančią	nepasivoksiančias	-	-
įnag.	nepasivoksiančiu	nepasivoksiančiais	nepasivoksiančia	nepasivoksiančiomis	-	-
viet.	nepasivoksiančiame, nepasivoksiančiam	nepasivoksiančiuose, nepasivoksiančiuos	nepasivoksiančioje, nepasivoksiančioj	nepasivoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivoksiantysis	nepasivoksiantieji	nepasivoksiančioji	nepasivoksiančiosios	-	-
kilm.	nepasivoksiančiojo	nepasivoksiančiųjų	nepasivoksiančiosios	nepasivoksiančiųjų	-	-
naud.	nepasivoksiančiajam	nepasivoksiantiesiems	nepasivoksiančiajai	nepasivoksiančiosioms	-	-
gal.	nepasivoksiantįjį	nepasivoksiančiuosius	nepasivoksiančiąją	nepasivoksiančiąsias	-	-
įnag.	nepasivoksiančiuoju	nepasivoksiančiaisiais	nepasivoksiančiąja	nepasivoksiančiosiomis	-	-
viet.	nepasivoksiančiajame	nepasivoksiančiuosiuose	nepasivoksiančiojoje	nepasivoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivoksiantis, mot. g. nepasivoksianti.
• Skiemenys: ne-pa-si-vok-sian-čiu

nepasivoksiančiu

1. tas, kuris nepasivoks

Etimologija

<= nepasivokti, nepasivokia, nepasivokė <= ne- + pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---