nepasivokiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivokiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivokiantis, mot. g. nepasivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivokiąs, nepasivokiantis	nepasivokią, nepasivokiantys	nepasivokianti	nepasivokiančios	-	nepasivokią
kilm.	nepasivokiančio	nepasivokiančių	nepasivokiančios	nepasivokiančių	-	-
naud.	nepasivokiančiam	nepasivokiantiems, nepasivokiantiem	nepasivokiančiai	nepasivokiančioms, nepasivokiančiom	-	-
gal.	nepasivokiantį	nepasivokiančius	nepasivokiančią	nepasivokiančias	-	-
įnag.	nepasivokiančiu	nepasivokiančiais	nepasivokiančia	nepasivokiančiomis	-	-
viet.	nepasivokiančiame, nepasivokiančiam	nepasivokiančiuose, nepasivokiančiuos	nepasivokiančioje, nepasivokiančioj	nepasivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivokiantysis	nepasivokiantieji	nepasivokiančioji	nepasivokiančiosios	-	-
kilm.	nepasivokiančiojo	nepasivokiančiųjų	nepasivokiančiosios	nepasivokiančiųjų	-	-
naud.	nepasivokiančiajam	nepasivokiantiesiems	nepasivokiančiajai	nepasivokiančiosioms	-	-
gal.	nepasivokiantįjį	nepasivokiančiuosius	nepasivokiančiąją	nepasivokiančiąsias	-	-
įnag.	nepasivokiančiuoju	nepasivokiančiaisiais	nepasivokiančiąja	nepasivokiančiosiomis	-	-
viet.	nepasivokiančiajame	nepasivokiančiuosiuose	nepasivokiančiojoje	nepasivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivokiantis, mot. g. nepasivokianti.
• Skiemenys: ne-pa-si-vo-kian-tį

nepasivokiantį

1. tas, kuris nepasivokia

Etimologija

<= nepasivokti, nepasivokia, nepasivokė <= ne- + pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---