nepasivokiamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivokiamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivokiamas, mot. g. nepasivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivokiamas	nepasivokiami	nepasivokiama	nepasivokiamos	nepasivokiama	-
kilm.	nepasivokiamo	nepasivokiamų	nepasivokiamos	nepasivokiamų	-	-
naud.	nepasivokiamam	nepasivokiamiems	nepasivokiamai	nepasivokiamoms	-	-
gal.	nepasivokiamą	nepasivokiamus	nepasivokiamą	nepasivokiamas	-	-
įnag.	nepasivokiamu	nepasivokiamais	nepasivokiama	nepasivokiamomis	-	-
viet.	nepasivokiamame	nepasivokiamuose	nepasivokiamoje	nepasivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivokiamasis	nepasivokiamieji	nepasivokiamoji	nepasivokiamosios	-	-
kilm.	nepasivokiamojo	nepasivokiamųjų	nepasivokiamosios	nepasivokiamųjų	-	-
naud.	nepasivokiamajam	nepasivokiamiesiems	nepasivokiamajai	nepasivokiamosioms	-	-
gal.	nepasivokiamąjį	nepasivokiamuosius	nepasivokiamąją	nepasivokiamąsias	-	-
įnag.	nepasivokiamuoju	nepasivokiamaisiais	nepasivokiamąja	nepasivokiamosiomis	-	-
viet.	nepasivokiamajame	nepasivokiamuosiuose	nepasivokiamojoje	nepasivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivokiamas, mot. g. nepasivokiama.
• Skiemenys: ne-pa-si-vo-kia-mą-ja

nepasivokiamąja

1. ta, kurią nepasivokia

Etimologija

<= nepasivokti, nepasivokia, nepasivokė <= ne- + pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---