Pereiti prie turinio

nepasivaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nepasivaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia nepasivaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino