nepasivaišintinų

Taip pat žr.: nepasivaišintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišintinas, mot. g. nepasivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišintinas	nepasivaišintini	nepasivaišintina	nepasivaišintinos	nepasivaišintina	-
kilm.	nepasivaišintino	nepasivaišintinų	nepasivaišintinos	nepasivaišintinų	-	-
naud.	nepasivaišintinam	nepasivaišintiniems	nepasivaišintinai	nepasivaišintinoms	-	-
gal.	nepasivaišintiną	nepasivaišintinus	nepasivaišintiną	nepasivaišintinas	-	-
įnag.	nepasivaišintinu	nepasivaišintinais	nepasivaišintina	nepasivaišintinomis	-	-
viet.	nepasivaišintiname	nepasivaišintinuose	nepasivaišintinoje	nepasivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišintinasis	nepasivaišintinieji	nepasivaišintinoji	nepasivaišintinosios	-	-
kilm.	nepasivaišintinojo	nepasivaišintinųjų	nepasivaišintinosios	nepasivaišintinųjų	-	-
naud.	nepasivaišintinajam	nepasivaišintiniesiems	nepasivaišintinajai	nepasivaišintinosioms	-	-
gal.	nepasivaišintinąjį	nepasivaišintinuosius	nepasivaišintinąją	nepasivaišintinąsias	-	-
įnag.	nepasivaišintinuoju	nepasivaišintinaisiais	nepasivaišintinąja	nepasivaišintinosiomis	-	-
viet.	nepasivaišintinajame	nepasivaišintinuosiuose	nepasivaišintinojoje	nepasivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišintinas, mot. g. nepasivaišintina.

nepasivaišintinų

1. tas, dėl kurio reikia nepasivaišinti

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---