nepasiskolintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiskolintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiskolintinas, mot. g. nepasiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintinas	nepasiskolintini	nepasiskolintina	nepasiskolintinos	nepasiskolintina	-
kilm.	nepasiskolintino	nepasiskolintinų	nepasiskolintinos	nepasiskolintinų	-	-
naud.	nepasiskolintinam	nepasiskolintiniems	nepasiskolintinai	nepasiskolintinoms	-	-
gal.	nepasiskolintiną	nepasiskolintinus	nepasiskolintiną	nepasiskolintinas	-	-
įnag.	nepasiskolintinu	nepasiskolintinais	nepasiskolintina	nepasiskolintinomis	-	-
viet.	nepasiskolintiname	nepasiskolintinuose	nepasiskolintinoje	nepasiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintinasis	nepasiskolintinieji	nepasiskolintinoji	nepasiskolintinosios	-	-
kilm.	nepasiskolintinojo	nepasiskolintinųjų	nepasiskolintinosios	nepasiskolintinųjų	-	-
naud.	nepasiskolintinajam	nepasiskolintiniesiems	nepasiskolintinajai	nepasiskolintinosioms	-	-
gal.	nepasiskolintinąjį	nepasiskolintinuosius	nepasiskolintinąją	nepasiskolintinąsias	-	-
įnag.	nepasiskolintinuoju	nepasiskolintinaisiais	nepasiskolintinąja	nepasiskolintinosiomis	-	-
viet.	nepasiskolintinajame	nepasiskolintinuosiuose	nepasiskolintinojoje	nepasiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiskolintinas, mot. g. nepasiskolintina.
• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-ti-nų-jų

nepasiskolintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nepasiskolinti

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---