nepasiskolintais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiskolintais (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiskolintas, mot. g. nepasiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintas	nepasiskolinti	nepasiskolinta	nepasiskolintos	nepasiskolinta	-
kilm.	nepasiskolinto	nepasiskolintų	nepasiskolintos	nepasiskolintų	-	-
naud.	nepasiskolintam	nepasiskolintiems	nepasiskolintai	nepasiskolintoms	-	-
gal.	nepasiskolintą	nepasiskolintus	nepasiskolintą	nepasiskolintas	-	-
įnag.	nepasiskolintu	nepasiskolintais	nepasiskolinta	nepasiskolintomis	-	-
viet.	nepasiskolintame	nepasiskolintuose	nepasiskolintoje	nepasiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolintasis	nepasiskolintieji	nepasiskolintoji	nepasiskolintosios	-	-
kilm.	nepasiskolintojo	nepasiskolintųjų	nepasiskolintosios	nepasiskolintųjų	-	-
naud.	nepasiskolintajam	nepasiskolintiesiems	nepasiskolintajai	nepasiskolintosioms	-	-
gal.	nepasiskolintąjį	nepasiskolintuosius	nepasiskolintąją	nepasiskolintąsias	-	-
įnag.	nepasiskolintuoju	nepasiskolintaisiais	nepasiskolintąja	nepasiskolintosiomis	-	-
viet.	nepasiskolintajame	nepasiskolintuosiuose	nepasiskolintojoje	nepasiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiskolintas, mot. g. nepasiskolinta.
• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-tais

nepasiskolintais

1. tas, kurį nepasiskolino

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---