nepasiskolinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiskolinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiskolinsimas, mot. g. nepasiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolinsimas	nepasiskolinsimi	nepasiskolinsima	nepasiskolinsimos	nepasiskolinsima	-
kilm.	nepasiskolinsimo	nepasiskolinsimų	nepasiskolinsimos	nepasiskolinsimų	-	-
naud.	nepasiskolinsimam	nepasiskolinsimiems	nepasiskolinsimai	nepasiskolinsimoms	-	-
gal.	nepasiskolinsimą	nepasiskolinsimus	nepasiskolinsimą	nepasiskolinsimas	-	-
įnag.	nepasiskolinsimu	nepasiskolinsimais	nepasiskolinsima	nepasiskolinsimomis	-	-
viet.	nepasiskolinsimame	nepasiskolinsimuose	nepasiskolinsimoje	nepasiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiskolinsimasis	nepasiskolinsimieji	nepasiskolinsimoji	nepasiskolinsimosios	-	-
kilm.	nepasiskolinsimojo	nepasiskolinsimųjų	nepasiskolinsimosios	nepasiskolinsimųjų	-	-
naud.	nepasiskolinsimajam	nepasiskolinsimiesiems	nepasiskolinsimajai	nepasiskolinsimosioms	-	-
gal.	nepasiskolinsimąjį	nepasiskolinsimuosius	nepasiskolinsimąją	nepasiskolinsimąsias	-	-
įnag.	nepasiskolinsimuoju	nepasiskolinsimaisiais	nepasiskolinsimąja	nepasiskolinsimosiomis	-	-
viet.	nepasiskolinsimajame	nepasiskolinsimuosiuose	nepasiskolinsimojoje	nepasiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiskolinsimas, mot. g. nepasiskolinsima.
• Skiemenys: ne-pa-si-sko-lin-si-ma-sis

nepasiskolinsimasis

1. tas, kurį nepasiskolins

Etimologija

<= nepasiskolinti, nepasiskolina, nepasiskolino <= ne- + pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---