neparrašančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neparrašančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neparrašantis, mot. g. neparrašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparrašąs, neparrašantis	neparrašą, neparrašantys	neparrašanti	neparrašančios	-	neparrašą
kilm.	neparrašančio	neparrašančių	neparrašančios	neparrašančių	-	-
naud.	neparrašančiam	neparrašantiems, neparrašantiem	neparrašančiai	neparrašančioms, neparrašančiom	-	-
gal.	neparrašantį	neparrašančius	neparrašančią	neparrašančias	-	-
įnag.	neparrašančiu	neparrašančiais	neparrašančia	neparrašančiomis	-	-
viet.	neparrašančiame, neparrašančiam	neparrašančiuose, neparrašančiuos	neparrašančioje, neparrašančioj	neparrašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparrašantysis	neparrašantieji	neparrašančioji	neparrašančiosios	-	-
kilm.	neparrašančiojo	neparrašančiųjų	neparrašančiosios	neparrašančiųjų	-	-
naud.	neparrašančiajam	neparrašantiesiems	neparrašančiajai	neparrašančiosioms	-	-
gal.	neparrašantįjį	neparrašančiuosius	neparrašančiąją	neparrašančiąsias	-	-
įnag.	neparrašančiuoju	neparrašančiaisiais	neparrašančiąja	neparrašančiosiomis	-	-
viet.	neparrašančiajame	neparrašančiuosiuose	neparrašančiojoje	neparrašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neparrašantis, mot. g. neparrašanti.
• Skiemenys: ne-par-ra-šan-čių-jų

neparrašančiųjų

1. tas, kuris neparrašo

Etimologija

<= neparrašyti, neparrašo, neparrašė <= ne- + parrašyti, parrašo, parrašė <= par- + rašyti, rašo, rašė

---