nepamiegančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamiegančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamiegantis, mot. g. nepamieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamiegąs, nepamiegantis	nepamiegą, nepamiegantys	nepamieganti	nepamiegančios	-	nepamiegą
kilm.	nepamiegančio	nepamiegančių	nepamiegančios	nepamiegančių	-	-
naud.	nepamiegančiam	nepamiegantiems, nepamiegantiem	nepamiegančiai	nepamiegančioms, nepamiegančiom	-	-
gal.	nepamiegantį	nepamiegančius	nepamiegančią	nepamiegančias	-	-
įnag.	nepamiegančiu	nepamiegančiais	nepamiegančia	nepamiegančiomis	-	-
viet.	nepamiegančiame, nepamiegančiam	nepamiegančiuose, nepamiegančiuos	nepamiegančioje, nepamiegančioj	nepamiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamiegantysis	nepamiegantieji	nepamiegančioji	nepamiegančiosios	-	-
kilm.	nepamiegančiojo	nepamiegančiųjų	nepamiegančiosios	nepamiegančiųjų	-	-
naud.	nepamiegančiajam	nepamiegantiesiems	nepamiegančiajai	nepamiegančiosioms	-	-
gal.	nepamiegantįjį	nepamiegančiuosius	nepamiegančiąją	nepamiegančiąsias	-	-
įnag.	nepamiegančiuoju	nepamiegančiaisiais	nepamiegančiąja	nepamiegančiosiomis	-	-
viet.	nepamiegančiajame	nepamiegančiuosiuose	nepamiegančiojoje	nepamiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamiegantis, mot. g. nepamieganti.
• Skiemenys: ne-pa-mie-gan-čių

nepamiegančių

1. tas, kuris nepamiega

Etimologija

<= nepamiegoti, nepamiega, nepamiegojo <= ne- + pamiegoti, pamiega, pamiegojo <= pa- + miegoti, miega, miegojo

---