nepajaudintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudintas, mot. g. nepajaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudintas	nepajaudinti	nepajaudinta	nepajaudintos	nepajaudinta	-
kilm.	nepajaudinto	nepajaudintų	nepajaudintos	nepajaudintų	-	-
naud.	nepajaudintam	nepajaudintiems	nepajaudintai	nepajaudintoms	-	-
gal.	nepajaudintą	nepajaudintus	nepajaudintą	nepajaudintas	-	-
įnag.	nepajaudintu	nepajaudintais	nepajaudinta	nepajaudintomis	-	-
viet.	nepajaudintame	nepajaudintuose	nepajaudintoje	nepajaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudintasis	nepajaudintieji	nepajaudintoji	nepajaudintosios	-	-
kilm.	nepajaudintojo	nepajaudintųjų	nepajaudintosios	nepajaudintųjų	-	-
naud.	nepajaudintajam	nepajaudintiesiems	nepajaudintajai	nepajaudintosioms	-	-
gal.	nepajaudintąjį	nepajaudintuosius	nepajaudintąją	nepajaudintąsias	-	-
įnag.	nepajaudintuoju	nepajaudintaisiais	nepajaudintąja	nepajaudintosiomis	-	-
viet.	nepajaudintajame	nepajaudintuosiuose	nepajaudintojoje	nepajaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudintas, mot. g. nepajaudinta.
• Skiemenys: ne-pa-jau-din-tų-jų

nepajaudintųjų

1. tas, kurį nepajaudino

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---