nepajaudindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudindavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudindavęs, mot. g. nepajaudindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudindavęs	nepajaudindavę	nepajaudindavusi, nepajaudindavus	nepajaudindavusios	-	nepajaudindavę
kilm.	nepajaudindavusio	nepajaudindavusių	nepajaudindavusios	nepajaudindavusių	-	-
naud.	nepajaudindavusiam	nepajaudindavusiems	nepajaudindavusiai	nepajaudindavusioms	-	-
gal.	nepajaudindavusį	nepajaudindavusius	nepajaudindavusią	nepajaudindavusias	-	-
įnag.	nepajaudindavusiu	nepajaudindavusiais	nepajaudindavusia	nepajaudindavusiomis	-	-
viet.	nepajaudindavusiame	nepajaudindavusiuose	nepajaudindavusioje	nepajaudindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudindavusysis	nepajaudindavusieji	nepajaudindavusioji	nepajaudindavusiosios	-	-
kilm.	nepajaudindavusiojo	nepajaudindavusiųjų	nepajaudindavusiosios	nepajaudindavusiųjų	-	-
naud.	nepajaudindavusiajam	nepajaudindavusiesiems	nepajaudindavusiajai	nepajaudindavusiosioms	-	-
gal.	nepajaudindavusįjį	nepajaudindavusiuosius	nepajaudindavusiąją	nepajaudindavusiąsias	-	-
įnag.	nepajaudindavusiuoju	nepajaudindavusiaisiais	nepajaudindavusiąja	nepajaudindavusiosiomis	-	-
viet.	nepajaudindavusiajame	nepajaudindavusiuosiuose	nepajaudindavusiojoje	nepajaudindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudindavęs, mot. g. nepajaudindavusi.
• Skiemenys: ne-pa-jau-din-da-vu-sių

nepajaudindavusių

1. tas, kuris nepajaudindavo

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---