nepajaudinančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudinančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudinantis, mot. g. nepajaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinąs, nepajaudinantis	nepajaudiną, nepajaudinantys	nepajaudinanti	nepajaudinančios	-	nepajaudiną
kilm.	nepajaudinančio	nepajaudinančių	nepajaudinančios	nepajaudinančių	-	-
naud.	nepajaudinančiam	nepajaudinantiems, nepajaudinantiem	nepajaudinančiai	nepajaudinančioms, nepajaudinančiom	-	-
gal.	nepajaudinantį	nepajaudinančius	nepajaudinančią	nepajaudinančias	-	-
įnag.	nepajaudinančiu	nepajaudinančiais	nepajaudinančia	nepajaudinančiomis	-	-
viet.	nepajaudinančiame, nepajaudinančiam	nepajaudinančiuose, nepajaudinančiuos	nepajaudinančioje, nepajaudinančioj	nepajaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinantysis	nepajaudinantieji	nepajaudinančioji	nepajaudinančiosios	-	-
kilm.	nepajaudinančiojo	nepajaudinančiųjų	nepajaudinančiosios	nepajaudinančiųjų	-	-
naud.	nepajaudinančiajam	nepajaudinantiesiems	nepajaudinančiajai	nepajaudinančiosioms	-	-
gal.	nepajaudinantįjį	nepajaudinančiuosius	nepajaudinančiąją	nepajaudinančiąsias	-	-
įnag.	nepajaudinančiuoju	nepajaudinančiaisiais	nepajaudinančiąja	nepajaudinančiosiomis	-	-
viet.	nepajaudinančiajame	nepajaudinančiuosiuose	nepajaudinančiojoje	nepajaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudinantis, mot. g. nepajaudinanti.
• Skiemenys: ne-pa-jau-di-nan-čio

nepajaudinančio

1. tas, kuris nepajaudina

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---