nepajaudinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepajaudinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepajaudinamas, mot. g. nepajaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinamas	nepajaudinami	nepajaudinama	nepajaudinamos	nepajaudinama	-
kilm.	nepajaudinamo	nepajaudinamų	nepajaudinamos	nepajaudinamų	-	-
naud.	nepajaudinamam	nepajaudinamiems	nepajaudinamai	nepajaudinamoms	-	-
gal.	nepajaudinamą	nepajaudinamus	nepajaudinamą	nepajaudinamas	-	-
įnag.	nepajaudinamu	nepajaudinamais	nepajaudinama	nepajaudinamomis	-	-
viet.	nepajaudinamame	nepajaudinamuose	nepajaudinamoje	nepajaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepajaudinamasis	nepajaudinamieji	nepajaudinamoji	nepajaudinamosios	-	-
kilm.	nepajaudinamojo	nepajaudinamųjų	nepajaudinamosios	nepajaudinamųjų	-	-
naud.	nepajaudinamajam	nepajaudinamiesiems	nepajaudinamajai	nepajaudinamosioms	-	-
gal.	nepajaudinamąjį	nepajaudinamuosius	nepajaudinamąją	nepajaudinamąsias	-	-
įnag.	nepajaudinamuoju	nepajaudinamaisiais	nepajaudinamąja	nepajaudinamosiomis	-	-
viet.	nepajaudinamajame	nepajaudinamuosiuose	nepajaudinamojoje	nepajaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepajaudinamas, mot. g. nepajaudinama.
• Skiemenys: ne-pa-jau-di-na-mą-ja

nepajaudinamąja

1. ta, kurią nepajaudina

Etimologija

<= nepajaudinti, nepajaudina, nepajaudino <= ne- + pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---