nepagirdintįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepagirdintįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepagirdintis, mot. g. nepagirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdintis, nepagirdįs	nepagirdintys, nepagirdį	nepagirdinti	nepagirdinčios	-	nepagirdį
kilm.	nepagirdinčio	nepagirdinčių	nepagirdinčios	nepagirdinčių	-	-
naud.	nepagirdinčiam	nepagirdintiems, nepagirdintiem	nepagirdinčiai	nepagirdinčioms	-	-
gal.	nepagirdintį	nepagirdinčius	nepagirdinčią	nepagirdinčias	-	-
įnag.	nepagirdinčiu	nepagirdinčiais	nepagirdinčia	nepagirdinčiomis	-	-
viet.	nepagirdinčiame, nepagirdinčiam	nepagirdinčiuose, nepagirdinčiuos	nepagirdinčioje, nepagirdinčioj	nepagirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdintysis	nepagirdintieji	nepagirdinčioji	nepagirdinčiosios	-	-
kilm.	nepagirdinčiojo	nepagirdinčiųjų	nepagirdinčiosios	nepagirdinčiųjų	-	-
naud.	nepagirdinčiajam	nepagirdintiesiems	nepagirdinčiajai	nepagirdinčiosioms	-	-
gal.	nepagirdintįjį	nepagirdinčiuosius	nepagirdinčiąją	nepagirdinčiąsias	-	-
įnag.	nepagirdinčiuoju	nepagirdinčiaisiais	nepagirdinčiąja	nepagirdinčiosiomis	-	-
viet.	nepagirdinčajame	nepagirdinčiuosiuose	nepagirdinčiojoje	nepagirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepagirdintis, mot. g. nepagirdinti.
• Skiemenys: ne-pa-gir-din-tį-jį

nepagirdintįjį

1. tas, kuris nepagirdi

Etimologija

<= nepagirdėti, nepagirdi, nepagirdėjo <= ne- + pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

---