nepagirdėtuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepagirdėtuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepagirdėtas, mot. g. nepagirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdėtas	nepagirdėti	nepagirdėta	nepagirdėtos	nepagirdėta	-
kilm.	nepagirdėto	nepagirdėtų	nepagirdėtos	nepagirdėtų	-	-
naud.	nepagirdėtam	nepagirdėtiems	nepagirdėtai	nepagirdėtoms	-	-
gal.	nepagirdėtą	nepagirdėtus	nepagirdėtą	nepagirdėtas	-	-
įnag.	nepagirdėtu	nepagirdėtais	nepagirdėta	nepagirdėtomis	-	-
viet.	nepagirdėtame	nepagirdėtuose	nepagirdėtoje	nepagirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdėtasis	nepagirdėtieji	nepagirdėtoji	nepagirdėtosios	-	-
kilm.	nepagirdėtojo	nepagirdėtųjų	nepagirdėtosios	nepagirdėtųjų	-	-
naud.	nepagirdėtajam	nepagirdėtiesiems	nepagirdėtajai	nepagirdėtosioms	-	-
gal.	nepagirdėtąjį	nepagirdėtuosius	nepagirdėtąją	nepagirdėtąsias	-	-
įnag.	nepagirdėtuoju	nepagirdėtaisiais	nepagirdėtąja	nepagirdėtosiomis	-	-
viet.	nepagirdėtajame	nepagirdėtuosiuose	nepagirdėtojoje	nepagirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepagirdėtas, mot. g. nepagirdėta.
• Skiemenys: ne-pa-gir-dė-tuo-ju

nepagirdėtuoju

1. tas, kurį nepagirdėjo

Etimologija

<= nepagirdėti, nepagirdi, nepagirdėjo <= ne- + pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

---