nepagirdėsimai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepagirdėsimai (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepagirdėsimas, mot. g. nepagirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdėsimas	nepagirdėsimi	nepagirdėsima	nepagirdėsimos	nepagirdėsima	-
kilm.	nepagirdėsimo	nepagirdėsimų	nepagirdėsimos	nepagirdėsimų	-	-
naud.	nepagirdėsimam	nepagirdėsimiems	nepagirdėsimai	nepagirdėsimoms	-	-
gal.	nepagirdėsimą	nepagirdėsimus	nepagirdėsimą	nepagirdėsimas	-	-
įnag.	nepagirdėsimu	nepagirdėsimais	nepagirdėsima	nepagirdėsimomis	-	-
viet.	nepagirdėsimame	nepagirdėsimuose	nepagirdėsimoje	nepagirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepagirdėsimasis	nepagirdėsimieji	nepagirdėsimoji	nepagirdėsimosios	-	-
kilm.	nepagirdėsimojo	nepagirdėsimųjų	nepagirdėsimosios	nepagirdėsimųjų	-	-
naud.	nepagirdėsimajam	nepagirdėsimiesiems	nepagirdėsimajai	nepagirdėsimosioms	-	-
gal.	nepagirdėsimąjį	nepagirdėsimuosius	nepagirdėsimąją	nepagirdėsimąsias	-	-
įnag.	nepagirdėsimuoju	nepagirdėsimaisiais	nepagirdėsimąja	nepagirdėsimosiomis	-	-
viet.	nepagirdėsimajame	nepagirdėsimuosiuose	nepagirdėsimojoje	nepagirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepagirdėsimas, mot. g. nepagirdėsima.
• Skiemenys: ne-pa-gir-dė-si-mai

nepagirdėsimai

1. ta, kurią nepagirdės

Etimologija

<= nepagirdėti, nepagirdi, nepagirdėjo <= ne- + pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

---