nenusivaišintoju

Taip pat žr.: nenusivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenusivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenusivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintojas	nenusivaišintojai
kilm.	nenusivaišintojo	nenusivaišintojų
naud.	nenusivaišintojui	nenusivaišintojams
gal.	nenusivaišintoją	nenusivaišintojus
įnag.	nenusivaišintoju	nenusivaišintojais
viet.	nenusivaišintojuje	nenusivaišintojuose
šauksm.	nenusivaišintojau	nenusivaišintojai

• žr. pagr. f. nenusivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenusivaišintoja.

nenusivaišintoju

1. tas, kuris nenusivaišina

Etimologija

<= nenusivaišinti, nenusivaišina, nenusivaišino <= ne- + nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---