nenusivaišintojų

Taip pat žr.: nenusivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenusivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenusivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintojas	nenusivaišintojai
kilm.	nenusivaišintojo	nenusivaišintojų
naud.	nenusivaišintojui	nenusivaišintojams
gal.	nenusivaišintoją	nenusivaišintojus
įnag.	nenusivaišintoju	nenusivaišintojais
viet.	nenusivaišintojuje	nenusivaišintojuose
šauksm.	nenusivaišintojau	nenusivaišintojai

• žr. pagr. f. nenusivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenusivaišintoja.

nenusivaišintojų

1. tas, kuris nenusivaišina

Etimologija

<= nenusivaišinti, nenusivaišina, nenusivaišino <= ne- + nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nenusivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenusivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenusivaišintoja	nenusivaišintojos
kilm.	nenusivaišintojos	nenusivaišintojų
naud.	nenusivaišintojai	nenusivaišintojoms
gal.	nenusivaišintoją	nenusivaišintojas
įnag.	nenusivaišintoja	nenusivaišintojomis
viet.	nenusivaišintojoje	nenusivaišintojose
šauksm.	nenusivaišintoja	nenusivaišintojos

• žr. pagr. f. nenusivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nenusivaišintojas.

nenusivaišintojų

1. ta, kuri nenusivaišina

Etimologija

<= nenusivaišinti, nenusivaišina, nenusivaišino <= ne- + nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---