nenuragintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuragintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuragintas, mot. g. nenuraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragintas	nenuraginti	nenuraginta	nenuragintos	nenuraginta	-
kilm.	nenuraginto	nenuragintų	nenuragintos	nenuragintų	-	-
naud.	nenuragintam	nenuragintiems	nenuragintai	nenuragintoms	-	-
gal.	nenuragintą	nenuragintus	nenuragintą	nenuragintas	-	-
įnag.	nenuragintu	nenuragintais	nenuraginta	nenuragintomis	-	-
viet.	nenuragintame	nenuragintuose	nenuragintoje	nenuragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragintasis	nenuragintieji	nenuragintoji	nenuragintosios	-	-
kilm.	nenuragintojo	nenuragintųjų	nenuragintosios	nenuragintųjų	-	-
naud.	nenuragintajam	nenuragintiesiems	nenuragintajai	nenuragintosioms	-	-
gal.	nenuragintąjį	nenuragintuosius	nenuragintąją	nenuragintąsias	-	-
įnag.	nenuragintuoju	nenuragintaisiais	nenuragintąja	nenuragintosiomis	-	-
viet.	nenuragintajame	nenuragintuosiuose	nenuragintojoje	nenuragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuragintas, mot. g. nenuraginta.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gin-tu

nenuragintu

1. tas, kurį nenuragino

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---