nenuragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenuragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenuragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragintojas	nenuragintojai
kilm.	nenuragintojo	nenuragintojų
naud.	nenuragintojui	nenuragintojams
gal.	nenuragintoją	nenuragintojus
įnag.	nenuragintoju	nenuragintojais
viet.	nenuragintojuje	nenuragintojuose
šauksm.	nenuragintojau	nenuragintojai

• Skiemenys: ne-nu-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nenuragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenuragintoja.

nenuragintojų

1. tas, kuris nenuragina

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nenuragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenuragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragintoja	nenuragintojos
kilm.	nenuragintojos	nenuragintojų
naud.	nenuragintojai	nenuragintojoms
gal.	nenuragintoją	nenuragintojas
įnag.	nenuragintoja	nenuragintojomis
viet.	nenuragintojoje	nenuragintojose
šauksm.	nenuragintoja	nenuragintojos

• Skiemenys: ne-nu-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nenuragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nenuragintojas.

nenuragintojų

1. ta, kuri nenuragina

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---