Pereiti prie turinio

nenuragintinoji

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuragintinoji

  1. ta, dėl kurios reikia nenuraginti

Etimologija

[taisyti]

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino