nenuraginsimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuraginsimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuraginsimas, mot. g. nenuraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginsimas	nenuraginsimi	nenuraginsima	nenuraginsimos	nenuraginsima	-
kilm.	nenuraginsimo	nenuraginsimų	nenuraginsimos	nenuraginsimų	-	-
naud.	nenuraginsimam	nenuraginsimiems	nenuraginsimai	nenuraginsimoms	-	-
gal.	nenuraginsimą	nenuraginsimus	nenuraginsimą	nenuraginsimas	-	-
įnag.	nenuraginsimu	nenuraginsimais	nenuraginsima	nenuraginsimomis	-	-
viet.	nenuraginsimame	nenuraginsimuose	nenuraginsimoje	nenuraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginsimasis	nenuraginsimieji	nenuraginsimoji	nenuraginsimosios	-	-
kilm.	nenuraginsimojo	nenuraginsimųjų	nenuraginsimosios	nenuraginsimųjų	-	-
naud.	nenuraginsimajam	nenuraginsimiesiems	nenuraginsimajai	nenuraginsimosioms	-	-
gal.	nenuraginsimąjį	nenuraginsimuosius	nenuraginsimąją	nenuraginsimąsias	-	-
įnag.	nenuraginsimuoju	nenuraginsimaisiais	nenuraginsimąja	nenuraginsimosiomis	-	-
viet.	nenuraginsimajame	nenuraginsimuosiuose	nenuraginsimojoje	nenuraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuraginsimas, mot. g. nenuraginsima.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gin-si-mą-jį

nenuraginsimąjį

1. tas, kurį nenuragins

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---