nenuraginančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuraginančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuraginantis, mot. g. nenuraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginąs, nenuraginantis	nenuraginą, nenuraginantys	nenuraginanti	nenuraginančios	-	nenuraginą
kilm.	nenuraginančio	nenuraginančių	nenuraginančios	nenuraginančių	-	-
naud.	nenuraginančiam	nenuraginantiems, nenuraginantiem	nenuraginančiai	nenuraginančioms, nenuraginančiom	-	-
gal.	nenuraginantį	nenuraginančius	nenuraginančią	nenuraginančias	-	-
įnag.	nenuraginančiu	nenuraginančiais	nenuraginančia	nenuraginančiomis	-	-
viet.	nenuraginančiame, nenuraginančiam	nenuraginančiuose, nenuraginančiuos	nenuraginančioje, nenuraginančioj	nenuraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginantysis	nenuraginantieji	nenuraginančioji	nenuraginančiosios	-	-
kilm.	nenuraginančiojo	nenuraginančiųjų	nenuraginančiosios	nenuraginančiųjų	-	-
naud.	nenuraginančiajam	nenuraginantiesiems	nenuraginančiajai	nenuraginančiosioms	-	-
gal.	nenuraginantįjį	nenuraginančiuosius	nenuraginančiąją	nenuraginančiąsias	-	-
įnag.	nenuraginančiuoju	nenuraginančiaisiais	nenuraginančiąja	nenuraginančiosiomis	-	-
viet.	nenuraginančiajame	nenuraginančiuosiuose	nenuraginančiojoje	nenuraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuraginantis, mot. g. nenuraginanti.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gi-nan-čiu

nenuraginančiu

1. tas, kuris nenuragina

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---