nenuraginęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuraginęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuraginęs, mot. g. nenuraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginęs	nenuraginę	nenuraginusi, nenuraginus	nenuraginusios	-	nenuraginę
kilm.	nenuraginusio	nenuraginusių	nenuraginusios	nenuraginusių	-	-
naud.	nenuraginusiam	nenuraginusiems	nenuraginusiai	nenuraginusioms	-	-
gal.	nenuraginusį	nenuraginusius	nenuraginusią	nenuraginusias	-	-
įnag.	nenuraginusiu	nenuraginusiais	nenuraginusia	nenuraginusiomis	-	-
viet.	nenuraginusiame	nenuraginusiuose	nenuraginusioje	nenuraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuraginusysis	nenuraginusieji	nenuraginusioji	nenuraginusiosios	-	-
kilm.	nenuraginusiojo	nenuraginusiųjų	nenuraginusiosios	nenuraginusiųjų	-	-
naud.	nenuraginusiajam	nenuraginusiesiems	nenuraginusiajai	nenuraginusiosioms	-	-
gal.	nenuraginusįjį	nenuraginusiuosius	nenuraginusiąją	nenuraginusiąsias	-	-
įnag.	nenuraginusiuoju	nenuraginusiaisiais	nenuraginusiąja	nenuraginusiosiomis	-	-
viet.	nenuraginusiajame	nenuraginusiuosiuose	nenuraginusiojoje	nenuraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nenuraginusi.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gi-nęs

nenuraginęs

1. tas, kuris nenuragino

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    nenuraginęs: bendrai

nuraginęs (lt)

Vertimai

  nenuraginęs: bendrai

---