nenumokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenumokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenumokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėtojas	nenumokėtojai
kilm.	nenumokėtojo	nenumokėtojų
naud.	nenumokėtojui	nenumokėtojams
gal.	nenumokėtoją	nenumokėtojus
įnag.	nenumokėtoju	nenumokėtojais
viet.	nenumokėtojuje	nenumokėtojuose
šauksm.	nenumokėtojau	nenumokėtojai

• Skiemenys: ne-nu-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. nenumokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenumokėtoja.

nenumokėtojau

1. tas, kuris nenumoka

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---