nenumokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenumokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenumokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėtojas	nenumokėtojai
kilm.	nenumokėtojo	nenumokėtojų
naud.	nenumokėtojui	nenumokėtojams
gal.	nenumokėtoją	nenumokėtojus
įnag.	nenumokėtoju	nenumokėtojais
viet.	nenumokėtojuje	nenumokėtojuose
šauksm.	nenumokėtojau	nenumokėtojai

• Skiemenys: ne-nu-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenumokėtoja.

nenumokėtojas

1. tas, kuris nenumoka

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nenumokėtojas: bendrai

numokėtojas (lt)

Vertimai

  nenumokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

nenumokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenumokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenumokėtoja	nenumokėtojos
kilm.	nenumokėtojos	nenumokėtojų
naud.	nenumokėtojai	nenumokėtojoms
gal.	nenumokėtoją	nenumokėtojas
įnag.	nenumokėtoja	nenumokėtojomis
viet.	nenumokėtojoje	nenumokėtojose
šauksm.	nenumokėtoja	nenumokėtojos

• Skiemenys: ne-nu-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. nenumokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nenumokėtojas.

nenumokėtojas

1. ta, kuri nenumoka

Etimologija

<= nenumokėti, nenumoka, nenumokėjo <= ne- + numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---