nenukiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenukiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenukiltas, mot. g. nenukilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenukiltas	nenukilti	nenukilta	nenukiltos	nenukilta	-
kilm.	nenukilto	nenukiltų	nenukiltos	nenukiltų	-	-
naud.	nenukiltam	nenukiltiems	nenukiltai	nenukiltoms	-	-
gal.	nenukiltą	nenukiltus	nenukiltą	nenukiltas	-	-
įnag.	nenukiltu	nenukiltais	nenukilta	nenukiltomis	-	-
viet.	nenukiltame	nenukiltuose	nenukiltoje	nenukiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenukiltasis	nenukiltieji	nenukiltoji	nenukiltosios	-	-
kilm.	nenukiltojo	nenukiltųjų	nenukiltosios	nenukiltųjų	-	-
naud.	nenukiltajam	nenukiltiesiems	nenukiltajai	nenukiltosioms	-	-
gal.	nenukiltąjį	nenukiltuosius	nenukiltąją	nenukiltąsias	-	-
įnag.	nenukiltuoju	nenukiltaisiais	nenukiltąja	nenukiltosiomis	-	-
viet.	nenukiltajame	nenukiltuosiuose	nenukiltojoje	nenukiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenukiltas, mot. g. nenukilta.
• Skiemenys: ne-nu-kil-tu

nenukiltu

1. tas, kurį nenukilo

Etimologija

<= nenukilti, nenukyla, nenukilo <= ne- + nukilti, nukyla, nukilo <= nu- + kilti, kyla, kilo

---