nenakvotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenakvotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenakvotas, mot. g. nenakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvotas	nenakvoti	nenakvota	nenakvotos	nenakvota	-
kilm.	nenakvoto	nenakvotų	nenakvotos	nenakvotų	-	-
naud.	nenakvotam	nenakvotiems	nenakvotai	nenakvotoms	-	-
gal.	nenakvotą	nenakvotus	nenakvotą	nenakvotas	-	-
įnag.	nenakvotu	nenakvotais	nenakvota	nenakvotomis	-	-
viet.	nenakvotame	nenakvotuose	nenakvotoje	nenakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvotasis	nenakvotieji	nenakvotoji	nenakvotosios	-	-
kilm.	nenakvotojo	nenakvotųjų	nenakvotosios	nenakvotųjų	-	-
naud.	nenakvotajam	nenakvotiesiems	nenakvotajai	nenakvotosioms	-	-
gal.	nenakvotąjį	nenakvotuosius	nenakvotąją	nenakvotąsias	-	-
įnag.	nenakvotuoju	nenakvotaisiais	nenakvotąja	nenakvotosiomis	-	-
viet.	nenakvotajame	nenakvotuosiuose	nenakvotojoje	nenakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenakvotas, mot. g. nenakvota.
• Skiemenys: ne-nak-vo-tu

nenakvotu

1. tas, kurį nenakvojo

Etimologija

<= nenakvoti, nenakvoja, nenakvojo <= ne- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---