nenakvotinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenakvotinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenakvotinas, mot. g. nenakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvotinas	nenakvotini	nenakvotina	nenakvotinos	nenakvotina	-
kilm.	nenakvotino	nenakvotinų	nenakvotinos	nenakvotinų	-	-
naud.	nenakvotinam	nenakvotiniems	nenakvotinai	nenakvotinoms	-	-
gal.	nenakvotiną	nenakvotinus	nenakvotiną	nenakvotinas	-	-
įnag.	nenakvotinu	nenakvotinais	nenakvotina	nenakvotinomis	-	-
viet.	nenakvotiname	nenakvotinuose	nenakvotinoje	nenakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvotinasis	nenakvotinieji	nenakvotinoji	nenakvotinosios	-	-
kilm.	nenakvotinojo	nenakvotinųjų	nenakvotinosios	nenakvotinųjų	-	-
naud.	nenakvotinajam	nenakvotiniesiems	nenakvotinajai	nenakvotinosioms	-	-
gal.	nenakvotinąjį	nenakvotinuosius	nenakvotinąją	nenakvotinąsias	-	-
įnag.	nenakvotinuoju	nenakvotinaisiais	nenakvotinąja	nenakvotinosiomis	-	-
viet.	nenakvotinajame	nenakvotinuosiuose	nenakvotinojoje	nenakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenakvotinas, mot. g. nenakvotina.
• Skiemenys: ne-nak-vo-ti-nuo-ju

nenakvotinuoju

1. tas, dėl kurio reikia nenakvoti

Etimologija

<= nenakvoti, nenakvoja, nenakvojo <= ne- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---