nenakvosiančiuos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenakvosiančiuos (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenakvosiantis, mot. g. nenakvosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvosiąs, nenakvosiantis	nenakvosią, nenakvosiantys	nenakvosianti	nenakvosiančios	-	nenakvosią
kilm.	nenakvosiančio	nenakvosiančių	nenakvosiančios	nenakvosiančių	-	-
naud.	nenakvosiančiam	nenakvosiantiems, nenakvosiantiem	nenakvosiančiai	nenakvosiančioms, nenakvosiančiom	-	-
gal.	nenakvosiantį	nenakvosiančius	nenakvosiančią	nenakvosiančias	-	-
įnag.	nenakvosiančiu	nenakvosiančiais	nenakvosiančia	nenakvosiančiomis	-	-
viet.	nenakvosiančiame, nenakvosiančiam	nenakvosiančiuose, nenakvosiančiuos	nenakvosiančioje, nenakvosiančioj	nenakvosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenakvosiantysis	nenakvosiantieji	nenakvosiančioji	nenakvosiančiosios	-	-
kilm.	nenakvosiančiojo	nenakvosiančiųjų	nenakvosiančiosios	nenakvosiančiųjų	-	-
naud.	nenakvosiančiajam	nenakvosiantiesiems	nenakvosiančiajai	nenakvosiančiosioms	-	-
gal.	nenakvosiantįjį	nenakvosiančiuosius	nenakvosiančiąją	nenakvosiančiąsias	-	-
įnag.	nenakvosiančiuoju	nenakvosiančiaisiais	nenakvosiančiąja	nenakvosiančiosiomis	-	-
viet.	nenakvosiančiajame	nenakvosiančiuosiuose	nenakvosiančiojoje	nenakvosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenakvosiantis, mot. g. nenakvosianti.
• Skiemenys: ne-nak-vo-sian-čiuos

nenakvosiančiuos

1. tas, kuris nenakvos

Etimologija

<= nenakvoti, nenakvoja, nenakvojo <= ne- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---