nemokėtojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nemokėtojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nemokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtojas	nemokėtojai
kilm.	nemokėtojo	nemokėtojų
naud.	nemokėtojui	nemokėtojams
gal.	nemokėtoją	nemokėtojus
įnag.	nemokėtoju	nemokėtojais
viet.	nemokėtojuje	nemokėtojuose
šauksm.	nemokėtojau	nemokėtojai

• Skiemenys: ne-mo-kė-to-jus
• žr. pagr. f. nemokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nemokėtoja.

nemokėtojus

1. tas, kuris nemoka

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---