nemokėsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokėsimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėsimas, mot. g. nemokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėsimas	nemokėsimi	nemokėsima	nemokėsimos	nemokėsima	-
kilm.	nemokėsimo	nemokėsimų	nemokėsimos	nemokėsimų	-	-
naud.	nemokėsimam	nemokėsimiems	nemokėsimai	nemokėsimoms	-	-
gal.	nemokėsimą	nemokėsimus	nemokėsimą	nemokėsimas	-	-
įnag.	nemokėsimu	nemokėsimais	nemokėsima	nemokėsimomis	-	-
viet.	nemokėsimame	nemokėsimuose	nemokėsimoje	nemokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėsimasis	nemokėsimieji	nemokėsimoji	nemokėsimosios	-	-
kilm.	nemokėsimojo	nemokėsimųjų	nemokėsimosios	nemokėsimųjų	-	-
naud.	nemokėsimajam	nemokėsimiesiems	nemokėsimajai	nemokėsimosioms	-	-
gal.	nemokėsimąjį	nemokėsimuosius	nemokėsimąją	nemokėsimąsias	-	-
įnag.	nemokėsimuoju	nemokėsimaisiais	nemokėsimąja	nemokėsimosiomis	-	-
viet.	nemokėsimajame	nemokėsimuosiuose	nemokėsimojoje	nemokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokėsimas, mot. g. nemokėsima.
• Skiemenys: ne-mo-kė-si-mą-ją

nemokėsimąją

1. ta, kurią nemokės

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---