nemokėsiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokėsiantįjį (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėsiantis, mot. g. nemokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėsiąs, nemokėsiantis	nemokėsią, nemokėsiantys	nemokėsianti	nemokėsiančios	-	nemokėsią
kilm.	nemokėsiančio	nemokėsiančių	nemokėsiančios	nemokėsiančių	-	-
naud.	nemokėsiančiam	nemokėsiantiems, nemokėsiantiem	nemokėsiančiai	nemokėsiančioms, nemokėsiančiom	-	-
gal.	nemokėsiantį	nemokėsiančius	nemokėsiančią	nemokėsiančias	-	-
įnag.	nemokėsiančiu	nemokėsiančiais	nemokėsiančia	nemokėsiančiomis	-	-
viet.	nemokėsiančiame, nemokėsiančiam	nemokėsiančiuose, nemokėsiančiuos	nemokėsiančioje, nemokėsiančioj	nemokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėsiantysis	nemokėsiantieji	nemokėsiančioji	nemokėsiančiosios	-	-
kilm.	nemokėsiančiojo	nemokėsiančiųjų	nemokėsiančiosios	nemokėsiančiųjų	-	-
naud.	nemokėsiančiajam	nemokėsiantiesiems	nemokėsiančiajai	nemokėsiančiosioms	-	-
gal.	nemokėsiantįjį	nemokėsiančiuosius	nemokėsiančiąją	nemokėsiančiąsias	-	-
įnag.	nemokėsiančiuoju	nemokėsiančiaisiais	nemokėsiančiąja	nemokėsiančiosiomis	-	-
viet.	nemokėsiančiajame	nemokėsiančiuosiuose	nemokėsiančiojoje	nemokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokėsiantis, mot. g. nemokėsianti.
• Skiemenys: ne-mo-kė-sian-tį-jį

nemokėsiantįjį

1. tas, kuris nemokės

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---