nemokėjusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėjęs, mot. g. nemokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėjęs	nemokėję	nemokėjusi, nemokėjus	nemokėjusios	-	nemokėję
kilm.	nemokėjusio	nemokėjusių	nemokėjusios	nemokėjusių	-	-
naud.	nemokėjusiam	nemokėjusiems	nemokėjusiai	nemokėjusioms	-	-
gal.	nemokėjusį	nemokėjusius	nemokėjusią	nemokėjusias	-	-
įnag.	nemokėjusiu	nemokėjusiais	nemokėjusia	nemokėjusiomis	-	-
viet.	nemokėjusiame	nemokėjusiuose	nemokėjusioje	nemokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėjusysis	nemokėjusieji	nemokėjusioji	nemokėjusiosios	-	-
kilm.	nemokėjusiojo	nemokėjusiųjų	nemokėjusiosios	nemokėjusiųjų	-	-
naud.	nemokėjusiajam	nemokėjusiesiems	nemokėjusiajai	nemokėjusiosioms	-	-
gal.	nemokėjusįjį	nemokėjusiuosius	nemokėjusiąją	nemokėjusiąsias	-	-
įnag.	nemokėjusiuoju	nemokėjusiaisiais	nemokėjusiąja	nemokėjusiosiomis	-	-
viet.	nemokėjusiajame	nemokėjusiuosiuose	nemokėjusiojoje	nemokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokėjęs, mot. g. nemokėjusi.
• Skiemenys: ne-mo-kė-ju-siu

nemokėjusiu

1. tas, kuris nemokėjo

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---