neišvoktino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvoktino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvoktinas, mot. g. neišvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoktinas	neišvoktini	neišvoktina	neišvoktinos	neišvoktina	-
kilm.	neišvoktino	neišvoktinų	neišvoktinos	neišvoktinų	-	-
naud.	neišvoktinam	neišvoktiniems	neišvoktinai	neišvoktinoms	-	-
gal.	neišvoktiną	neišvoktinus	neišvoktiną	neišvoktinas	-	-
įnag.	neišvoktinu	neišvoktinais	neišvoktina	neišvoktinomis	-	-
viet.	neišvoktiname	neišvoktinuose	neišvoktinoje	neišvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvoktinasis	neišvoktinieji	neišvoktinoji	neišvoktinosios	-	-
kilm.	neišvoktinojo	neišvoktinųjų	neišvoktinosios	neišvoktinųjų	-	-
naud.	neišvoktinajam	neišvoktiniesiems	neišvoktinajai	neišvoktinosioms	-	-
gal.	neišvoktinąjį	neišvoktinuosius	neišvoktinąją	neišvoktinąsias	-	-
įnag.	neišvoktinuoju	neišvoktinaisiais	neišvoktinąja	neišvoktinosiomis	-	-
viet.	neišvoktinajame	neišvoktinuosiuose	neišvoktinojoje	neišvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvoktinas, mot. g. neišvoktina.
• Skiemenys: ne-iš-vok-ti-no

neišvoktino

1. tas, dėl kurio reikia neišvokti

Etimologija

<= neišvokti, neišvokia, neišvokė <= ne- + išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---