neišskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolintojas	neišskolintojai
kilm.	neišskolintojo	neišskolintojų
naud.	neišskolintojui	neišskolintojams
gal.	neišskolintoją	neišskolintojus
įnag.	neišskolintoju	neišskolintojais
viet.	neišskolintojuje	neišskolintojuose
šauksm.	neišskolintojau	neišskolintojai

• Skiemenys: ne-iš-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neišskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišskolintoja.

neišskolintojų

1. tas, kuris neišskolina

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neišskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolintoja	neišskolintojos
kilm.	neišskolintojos	neišskolintojų
naud.	neišskolintojai	neišskolintojoms
gal.	neišskolintoją	neišskolintojas
įnag.	neišskolintoja	neišskolintojomis
viet.	neišskolintojoje	neišskolintojose
šauksm.	neišskolintoja	neišskolintojos

• Skiemenys: ne-iš-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neišskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišskolintojas.

neišskolintojų

1. ta, kuri neišskolina

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---