neišskolinsimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišskolinsimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišskolinsimas, mot. g. neišskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolinsimas	neišskolinsimi	neišskolinsima	neišskolinsimos	neišskolinsima	-
kilm.	neišskolinsimo	neišskolinsimų	neišskolinsimos	neišskolinsimų	-	-
naud.	neišskolinsimam	neišskolinsimiems	neišskolinsimai	neišskolinsimoms	-	-
gal.	neišskolinsimą	neišskolinsimus	neišskolinsimą	neišskolinsimas	-	-
įnag.	neišskolinsimu	neišskolinsimais	neišskolinsima	neišskolinsimomis	-	-
viet.	neišskolinsimame	neišskolinsimuose	neišskolinsimoje	neišskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolinsimasis	neišskolinsimieji	neišskolinsimoji	neišskolinsimosios	-	-
kilm.	neišskolinsimojo	neišskolinsimųjų	neišskolinsimosios	neišskolinsimųjų	-	-
naud.	neišskolinsimajam	neišskolinsimiesiems	neišskolinsimajai	neišskolinsimosioms	-	-
gal.	neišskolinsimąjį	neišskolinsimuosius	neišskolinsimąją	neišskolinsimąsias	-	-
įnag.	neišskolinsimuoju	neišskolinsimaisiais	neišskolinsimąja	neišskolinsimosiomis	-	-
viet.	neišskolinsimajame	neišskolinsimuosiuose	neišskolinsimojoje	neišskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišskolinsimas, mot. g. neišskolinsima.
• Skiemenys: ne-iš-sko-lin-si-ma-jam

neišskolinsimajam

1. tas, kurį neišskolins

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---