neišsivoktojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivoktojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivoktas, mot. g. neišsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivoktas	neišsivokti	neišsivokta	neišsivoktos	neišsivokta	-
kilm.	neišsivokto	neišsivoktų	neišsivoktos	neišsivoktų	-	-
naud.	neišsivoktam	neišsivoktiems	neišsivoktai	neišsivoktoms	-	-
gal.	neišsivoktą	neišsivoktus	neišsivoktą	neišsivoktas	-	-
įnag.	neišsivoktu	neišsivoktais	neišsivokta	neišsivoktomis	-	-
viet.	neišsivoktame	neišsivoktuose	neišsivoktoje	neišsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivoktasis	neišsivoktieji	neišsivoktoji	neišsivoktosios	-	-
kilm.	neišsivoktojo	neišsivoktųjų	neišsivoktosios	neišsivoktųjų	-	-
naud.	neišsivoktajam	neišsivoktiesiems	neišsivoktajai	neišsivoktosioms	-	-
gal.	neišsivoktąjį	neišsivoktuosius	neišsivoktąją	neišsivoktąsias	-	-
įnag.	neišsivoktuoju	neišsivoktaisiais	neišsivoktąja	neišsivoktosiomis	-	-
viet.	neišsivoktajame	neišsivoktuosiuose	neišsivoktojoje	neišsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivoktas, mot. g. neišsivokta.
• Skiemenys: ne-iš-si-vok-to-jo-je

neišsivoktojoje

1. ta, kurią neišsivokė

Etimologija

<= neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė <= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---