neišsivoktinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivoktinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivoktinas, mot. g. neišsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivoktinas	neišsivoktini	neišsivoktina	neišsivoktinos	neišsivoktina	-
kilm.	neišsivoktino	neišsivoktinų	neišsivoktinos	neišsivoktinų	-	-
naud.	neišsivoktinam	neišsivoktiniems	neišsivoktinai	neišsivoktinoms	-	-
gal.	neišsivoktiną	neišsivoktinus	neišsivoktiną	neišsivoktinas	-	-
įnag.	neišsivoktinu	neišsivoktinais	neišsivoktina	neišsivoktinomis	-	-
viet.	neišsivoktiname	neišsivoktinuose	neišsivoktinoje	neišsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivoktinasis	neišsivoktinieji	neišsivoktinoji	neišsivoktinosios	-	-
kilm.	neišsivoktinojo	neišsivoktinųjų	neišsivoktinosios	neišsivoktinųjų	-	-
naud.	neišsivoktinajam	neišsivoktiniesiems	neišsivoktinajai	neišsivoktinosioms	-	-
gal.	neišsivoktinąjį	neišsivoktinuosius	neišsivoktinąją	neišsivoktinąsias	-	-
įnag.	neišsivoktinuoju	neišsivoktinaisiais	neišsivoktinąja	neišsivoktinosiomis	-	-
viet.	neišsivoktinajame	neišsivoktinuosiuose	neišsivoktinojoje	neišsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivoktinas, mot. g. neišsivoktina.
• Skiemenys: ne-iš-si-vok-ti-ną-ją

neišsivoktinąją

1. ta, dėl kurios reikia neišsivokti

Etimologija

<= neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė <= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---