neišsivokiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivokiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivokiantis, mot. g. neišsivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivokiąs, neišsivokiantis	neišsivokią, neišsivokiantys	neišsivokianti	neišsivokiančios	-	neišsivokią
kilm.	neišsivokiančio	neišsivokiančių	neišsivokiančios	neišsivokiančių	-	-
naud.	neišsivokiančiam	neišsivokiantiems, neišsivokiantiem	neišsivokiančiai	neišsivokiančioms, neišsivokiančiom	-	-
gal.	neišsivokiantį	neišsivokiančius	neišsivokiančią	neišsivokiančias	-	-
įnag.	neišsivokiančiu	neišsivokiančiais	neišsivokiančia	neišsivokiančiomis	-	-
viet.	neišsivokiančiame, neišsivokiančiam	neišsivokiančiuose, neišsivokiančiuos	neišsivokiančioje, neišsivokiančioj	neišsivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivokiantysis	neišsivokiantieji	neišsivokiančioji	neišsivokiančiosios	-	-
kilm.	neišsivokiančiojo	neišsivokiančiųjų	neišsivokiančiosios	neišsivokiančiųjų	-	-
naud.	neišsivokiančiajam	neišsivokiantiesiems	neišsivokiančiajai	neišsivokiančiosioms	-	-
gal.	neišsivokiantįjį	neišsivokiančiuosius	neišsivokiančiąją	neišsivokiančiąsias	-	-
įnag.	neišsivokiančiuoju	neišsivokiančiaisiais	neišsivokiančiąja	neišsivokiančiosiomis	-	-
viet.	neišsivokiančiajame	neišsivokiančiuosiuose	neišsivokiančiojoje	neišsivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivokiantis, mot. g. neišsivokianti.
• Skiemenys: ne-iš-si-vo-kian-tį

neišsivokiantį

1. tas, kuris neišsivokia

Etimologija

<= neišsivokti, neišsivokia, neišsivokė <= ne- + išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---